BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Minimali mėnesinė alga: fikcija ar apsaugos garantas?

450 Lt, 600 Lt, 800 Lt, 850 Lt ir t. t. – žinoma, daug geriau, jei tai būtų geometrinė progresija. Arba bent kokia nors progresija, o ne stagnacija ar dar blogiau – regresas. Praūžę Seimo rinkimai kaip niekad gausiai apdalijo rinkėjus pažadais padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Man regis, kaip niekad svarbu yra išsiaiškinti, koks yra tų stebuklingų trijų raidžių „MMA“, taip svarbiu mūsų valstybės gyventojams ir politikams“ linksniavimo viešojoje erdvėje tikslas. Ar MMA apskritai daro įtaką (nesvarbu, ar gerą, ar blogą) darbuotojams, darbdaviams?

Skaitant politikų ir ekonomistų pasisakymus vis nepavyksta išgirsti nei vieno racionalios minties grūdo su klausimu, o kam apskritai reikalingas toks nominalas, toks dydis kaip MMA. Profesinės sąjungos, žinoma, iškart atkirstų, kad tokiu būdu užtikrinamos bent minimalios darbuotojų darbo užmokesčio garantijos, kad taip supančiojami darbdavių norai už grašius priversti dirbti savo pavaldinius. Matyt, niekas nesiginčytų, kad MMA – tai tam tikras garantas darbuotojams. Tačiau niekaip nepavyksta suprasti – o kokiais kriterijais remdamasi, Vyriausybė nustato MMA dydį? Beje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų nuomone, MMA tėra nominalus skaičius, savyje neturintis jokios vertės. Jei laikomės pozicijos, kad MMA dydžio nustatymas yra darbuotojų apsaugos nuo išnaudojimo garantija, akivaizdu, kad toks šio trijų raidžių burtažodžio dydis, koks šiuo metu yra nustatytas paskutiniu Vyriausybės nutarimu, visiškai neatlieka savo funkcijos. Dar daugiau – esant tokiam reiškiniui, kai nustatomas tam tikras minimalus standartas, mano manymu, ne tik neskatina darbdavio padidinti atlyginimų žemesniojo darbovietės sluoksnio atstovams, tačiau stabdo ir paties verslo plėtrą, lemia bendrojo vidaus produkto mažėjimą. Kitaip tariant, dažnai pasitaikanti MMA gaunančio darbuotojo logika pasiteisina: kam dirbti efektyviau ir našiau, jeigu vis tiek garantuojamas minimalus pinigų sumos, kurią gausiu, dydis? Tuo tarpu darbdavys, padidėjus MMA dydžiui, privalo perskaičiuoti ilgojo laikotarpio kaštus ir „iš kažkur“ gauti kelis šimtus tūkstančių litų ar net kelis milijonus litų. Panašu, kad nei prezidentė, raginusi padidinti MMA, nei Vyriausybė nenurodė, kur ir koks yra tas šaltinis, iš kurio darbdavys gautų papildomų pajamų atlyginimų padidinimui. Kita vertus, oponentai galėtų teigti, jog tokiu būdu, kai padidinamas MMA, būtų skatinamas vidaus vartojimas ir darbdavys galėtų gauti iš esmės tiek pat, kiek išmoka savo darbuotojams. Tačiau pamirštama tai, kad vartotojų pinigai darbdavį pasieks (jei apskritai pasieks) toli gražu ne iš karto (tik įvykus pirkimo-pardavimo, paslaugų suteikimo ciklui), o padidinti atlyginimai turi būti mokami jau dabar. Dar daugiau – visiškai akivaizdu, kad padidinus MMA, darbdavys apskritai gali neatgauti atlyginimo padidinimui skirtų pinigų (juk vartojimui skirtos darbuotojų lėšos gali nuplaukti visiškai į kitą sektorių nei padidintą atlyginimą privalančio mokėti darbdavio bendrovė).

Galbūt valdžios atstovams reiktų pagalvoti apie manau, nepalyginamai racionalesnės ir efektyvesnės darbuotojų apsaugos priemonės – neapmokestinamojo dydžio padidinimo galimybės. Keista, kad norėdama skatinti vidaus vartojimą, Lietuvos valdžia tiesiog padidina MMA nominalą, tokiu būdu tik apsunkindama darbdavių padėtį – planuojant atleidimo bangas ir mažinant kaštus (tokiu būdu sumažinant į biudžetą mokesčių forma įplaukiančių pajamų kiekį). Tuo tarpu esant didesniam neapmokestintam pajamų minimumui, akivaizdu, kad vidaus vartojimas taptų gerokai intensyvesnis, verslo subjektai galėtų džiaugtis didesnės pajamomis, o Vyriausybė – bent truputį didesniu biudžetu.

Ir dar: tad kam reikalinga MMA?…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą